GSLKKlubo biblioteka

Banduros saviveiksmingumas

Padrąsinimai veikia kelias valandas. Vienas iš tikrųjų įveiktas sunkumas veikia metus — ir būtent todėl gslk klausia, o ne pataria.

← Visa biblioteka

Albert Bandura (1925–2021) · 1977

Kaip tai veikia

Padrąsinimas yra silpniausias iš keturių saviveiksmingumo šaltinių. Stipriausias — kai pats padarei, pavyko, ir sėkmę priskyrei savo gebėjimui, o ne sėkmei ar lengvai užduočiai.

Saviveiksmingumassričiai specifinis: gali būti aukštas kalbant viešai ir žemas tvarkant biudžetą

Patirtas įveikimasstipriausias: pats padarei, pavyko, ir sėkmę priskyrei sau
Pavyzdžio patirtismatai, kad panašiam į tave žmogui pavyko
Žodinis įtikinimassilpniausias, nors nuleisti saviveiksmingumą juo lengva
Fiziologinė būsenakaip aiškiniesi jaudulį, nuovargį ir nuotaiką prieš pasirodymą

Matai, kodėl padrąsinimas yra pigiausias ir silpniausias įrankis, o užbaigtas tikras darbas — brangiausias ir stipriausias.

Ką darai pirmiausia

Pasirink vieną dalyką, kurio vengi, nes „nemoku“, ir šią savaitę padaryk mažiausią jo versiją: vieną skambutį, vieną skaidrę. Svarbu ne rezultatas, o tai, kad turėsi savo paties atvejį.

Kas tai sugalvojo

Albert Bandura (1925–2021)

1977

Albert Bandura — Stanfordo universiteto psichologas, vienas įtakingiausių XX a. socialinės psichologijos mokslininkų; mirė 2021 m. Saviveiksmingumo sąvoką jis pristatė 1977 m. straipsnyje Psychological Review, teigdamas, kad įvairiausios psichologinės intervencijos veikia per vieną bendrą mechanizmą — tikėjimo savo pajėgumu pokytį. Išsamiausias išdėstymas — knyga „Self-Efficacy: The Exercise of Control“ (1997).

Visa biografija — viešoje versijoje →

Laisvai prieinamo šio žmogaus atvaizdo nėra, todėl čia — sugeneruotas ženklas. Tai ne portretas.

Kodėl tai svarbu

Tai pamatas dviem gslk sprendimams. Pirma — kodėl treneris klausia, o ne atsako: atsakymas, kurį žmogus suformulavo pats, priskiriamas savo paties gebėjimui, o gautas iš išorės — ne. Antra — kodėl produkto centre yra užbaigti projektai su įrodymu, o ne dalyvavimo ženkleliai: mastery patirtis yra stipriausias šaltinis, o dalyvavimo ženklelis nėra mastery patirtis.

Kur tai veikia platformoje

Šie ekranai įgyvendina būtent šį darbą. Kiekvienas paskelbtas bibliotekos darbas turi bent pratybą — ją rasi šio puslapio apačioje.

Pratyba „Įrodymas, kad išmokai“ šio puslapio apačioje — vienas tikrai sunkus dalykas, kurį pabaigei, ir kas jį gali patvirtinti. Tai ir yra patirtas įveikimas, užrašytas taip, kad liktų.
Be jos ši idėja yra priežastis, kodėl kiti ekranai suprojektuoti būtent taip.
Kodėl DI treneris kelia klausimus, o ne pateikia atsakymus — kartu su Kouzes ir Posner praktikomis.
Kodėl produkto centre yra projektų portfelis su įrodymu ir kolegos patvirtinimu, o ne dalyvavimo ženkleliai: mastery patirtis, o ne padrąsinimas.
Kodėl treneriui numatyta iškelti jau užbaigtus to paties žmogaus projektus, kai jis susiduria su nauju sunkumu. Pats treneris veikia — juosta yra /admin ekrane ir pokalbis vyksta, — bet būtent šio elgesio jame dar nėra, o ir užbaigtų projektų kol kas neįrašyta nė vieno.

Šaltinis

Bandura, A. (1977). Self-efficacy: Toward a unifying theory of behavioral change. Psychological Review, 84(2), 191–215. — Bandura, A. (1997). Self-Efficacy: The Exercise of Control. New York: W. H. Freeman.