Banduros saviveiksmingumas
Saviveiksmingumas paaiškina, kodėl gslk kelia klausimus ir iškelia užbaigtus projektus, o ne dalija padrąsinimų. Tai geriausiai pagrįstas konstruktas visame šiame sąraše.
Tikėjimas savo gebėjimu atlikti konkretų dalyką. Stipriausias jo šaltinis — realiai įveiktas sunkumas, ne padrąsinimas.
- Situacija
Pirmakursis bijo vesti susirinkimą, ir visa valdyba jį drąsina, kad jam tikrai pavyks.
- Ką sako modelis
Drąsinimas yra silpniausias šaltinis; be to, saviveiksmingumas, pastatytas vien ant lengvų pergalių, subyra prie pirmos tikros nesėkmės.
- Ką darai
Duok jam vesti vieną tikrą dešimties minučių susirinkimo dalį. Po jos paklausk, ką jis pats padarė, kad tai pavyko.
Ką jis teigia
Bandura apibrėžia suvoktą saviveiksmingumą kaip žmogaus tikėjimą savo gebėjimu suplanuoti ir įvykdyti veiksmus, reikalingus konkrečiam rezultatui pasiekti. Tai nėra savivertė ir nėra bendras bruožas: tai sričiai specifinių įsitikinimų rinkinys, tad tas pats studentas gali turėti aukštą saviveiksmingumą kalbėdamas viešai ir žemą — tvarkydamas biudžetą.
Keturi šaltiniai, 1997 m. terminija: patirtas įveikimas (enactive mastery experience) — stipriausias; pavyzdžio patirtis (vicarious experience) — matant panašų žmogų, kuriam pavyko; žodinis įtikinimas (verbal persuasion) — silpniausias, nors nuleisti saviveiksmingumą juo lengva; ir fiziologinės bei emocinės būsenos — kaip interpretuojamas jaudulys, nuovargis, nuotaika.
Kas yra mastery patirtis ir kas ne. Tai nėra pagyrimas, ne padrąsinimas ir ne dalyvavimo pažymėjimas: tai žmogaus paties atliktas veiksmas, kuris pavyko, ir kurio sėkmę jis priskiria savo gebėjimui, o ne sėkmei, lengvai užduočiai ar kitų pagalbai. Bandura pridėjo dažnai praleidžiamą sąlygą: saviveiksmingumas, pastatytas vien ant lengvų pergalių, yra trapus ir subyra prie pirmos tikros nesėkmės. Todėl produktas, gaminantis lengvus laimėjimus, saviveiksmingumo nestiprina.
Įrodymai — čia jie stiprūs, ir tai reikia pasakyti taip pat aiškiai, kaip ir silpnybes kitur. Stajkovic ir Luthans (1998, Psychological Bulletin, 124(2), 240–261) meta-analizė: 114 tyrimų, N = 21 616, vidutinė koreliacija su darbo rezultatais r+ = .38. Multon, Brown ir Lent (1991, Journal of Counseling Psychology, 38(1), 30–38): ryšys su akademiniais rezultatais r ≈ .38.
Bet yra rimta ir sąžininga kontrapozicija. Sitzmann ir Yeo (2013, Personnel Psychology) meta-analizė 38 tyrimų individo viduje nustatė, kad ryšys „ankstesnis rezultatas → saviveiksmingumas“ yra stipresnis nei „saviveiksmingumas → būsimas rezultatas“, ir kad kontroliavus ankstesnį rezultatą saviveiksmingumas savarankiškos įtakos beveik nebeturi. Praktinė išvada gslk atveju tik sustiprina dizainą: statyk realius pasiekimus, ir pasitikėjimas ateis paskui — o ne atvirkščiai.
Licencijos nėra: konstruktas viešas, jokio privalomo instrumento neegzistuoja, o pats Bandura ragino kurti sričiai specifines skales, ne naudoti bendrą testą.
Kas jį sukūrė
Kodėl tai tavo reikalas
Praktinio žingsnio šiam veikalui dar neparašėme. Kai bus — jis bus toks pat konkretus kaip ir kitų.
Kodėl gslk jį pasirinko
Tai pamatas dviem gslk sprendimams. Pirma — kodėl treneris klausia, o ne atsako: atsakymas, kurį žmogus suformulavo pats, priskiriamas savo paties gebėjimui, o gautas iš išorės — ne. Antra — kodėl produkto centre yra užbaigti projektai su įrodymu, o ne dalyvavimo ženkleliai: mastery patirtis yra stipriausias šaltinis, o dalyvavimo ženklelis nėra mastery patirtis.
Kur produkte veikia
- Pratyba „Įrodymas, kad išmokai“ šio puslapio apačioje — vienas tikrai sunkus dalykas, kurį pabaigei, ir kas jį gali patvirtinti. Tai ir yra patirtas įveikimas, užrašytas taip, kad liktų.
- Be jos ši idėja yra priežastis, kodėl kiti ekranai suprojektuoti būtent taip.
- Kodėl DI treneris kelia klausimus, o ne pateikia atsakymus — kartu su Kouzes ir Posner praktikomis.
- Kodėl produkto centre yra projektų portfelis su įrodymu ir kolegos patvirtinimu, o ne dalyvavimo ženkleliai: mastery patirtis, o ne padrąsinimas.
- Kodėl treneriui numatyta iškelti jau užbaigtus to paties žmogaus projektus, kai jis susiduria su nauju sunkumu. Pats treneris veikia — juosta yra /admin ekrane ir pokalbis vyksta, — bet būtent šio elgesio jame dar nėra, o ir užbaigtų projektų kol kas neįrašyta nė vieno.
Šaltinis
Bandura, A. (1977). Self-efficacy: Toward a unifying theory of behavioral change. Psychological Review, 84(2), 191–215. — Bandura, A. (1997). Self-Efficacy: The Exercise of Control. New York: W. H. Freeman.
Skaityti pirminį šaltinį ↗Pirminis šaltinis saugomas autorių teisių. Šiame puslapyje jis perpasakotas savais žodžiais ir nurodytas, o ne perspausdintas.
Šie darbai susiję su tuo, ką ką tik skaitei — ne atsitiktinai:
ta pati kompetencija: Savivalda
ta pati kompetencija: Savivalda
ta pati kompetencija: Savivalda
ta pati kompetencija: Savivalda
Iš dešimties gslk kompetencijų sričių šis veikalas pagrindžia:
Tas pats darbas, parašytas nariui: ką su juo daryti klube.
Nuorodos į leidėjų ir bibliotekų puslapius. Nuorodų į neteisėtas kopijas čia nėra ir nebus.
- Bandura (1977) — originalus straipsnis leidėjo puslapyje
- Banduros paties svetainė — darbų sąrašas ir savaveiksmiškumo skalės
Nuorodos atsidaro naujame lange.