Graičiūno valdymo apimtis
Vienas žmogus daugiau komandoje nėra vienu rūpesčiu daugiau. 1933 m. Graičiūnas parodė, kiek jų iš tikrųjų prisideda — o gslk org medis tą skaičių rodo prie kiekvieno mazgo.
Formulė, parodanti, kad vadovo santykių skaičius auga greičiau nei jo komanda — ir kada tai tampa problema.
Kodėl du žmonės — šeši ryšiai
Beveik visi suskaičiuoja tris: tu ir Rūta, tu ir Tomas, Rūta ir Tomas. Graičiūnas skaičiuoja ne tą patį. Jis skaičiuoja pokalbius, kuriuos tau tenka laikyti galvoje, o jų yra trijų rūšių.
- Tiesioginiai pavieniai2
- Tu ir Rūta
- Tu ir Tomas
Tu ir vienas žmogus. Niekas daugiau nedalyvauja.
- Tiesioginiai grupiniai2
- Tu ir Rūta, kai girdi Tomas
- Tu ir Tomas, kai girdi Rūta
Tu ir vienas žmogus, kai kitas girdi. Tai kitas pokalbis nei akis į akį — kas yra kambaryje, keičia, ką žmogus pasako.
- Kryžminiai2
- Rūta → Tomas
- Tomas → Rūta
Jie tarpusavyje, be tavęs. Skaičiuojama į abi puses: kai Rūta kažko prašo Tomas, tai ne tas pats įvykis, kaip kai Tomas prašo Rūta.
Pastumk skaičių. Žmonių — po vieną. Ryšių — kartais.
2-as žmogus pridėjo 5 ryšių.
| Formulė | n = 2 |
|---|---|
| Tiesioginiai pavieniai · n | 2 |
| Tiesioginiai grupiniai · n(2n−1−1) | 2 |
| Kryžminiai · n(n−1) | 2 |
| C = n(2n−1 + n − 1) | 6 |
Graičiūnas nepasakė, kiek žmonių yra per daug. Jis pasakė, kiek kainuoja vienas daugiau. Sprendimą priimi tu.
- Situacija
Tau tiesiogiai atsiskaito du žmonės: Rūta ruošia plakatus, Tomas rezervuoja salę. Atrodo, kad tai du pokalbiai.
- Ką sako modelis
Graičiūnas suskaičiuoja šešis, ir juos galima išvardyti garsiai: tu↔Rūta; tu↔Tomas; tu↔Rūta, kai šalia sėdi Tomas; tu↔Tomas, kai šalia sėdi Rūta; Rūta→Tomas; Tomas→Rūta. Beveik visi suskaičiuoja tris — tu↔Rūta, tu↔Tomas, Rūta↔Tomas — ir būtent dėl to Graičiūnas dažniausiai suprantamas neteisingai: jis skaičiuoja ir tas sudėtis, kuriose vienas kalba kitam girdint, ir kiekvieną kryptį atskirai.
- Ką darai
Prieš kviesdamas trečią žmogų, šią savaitę atsakyk į vieną klausimą: ar jo darbas liesis su Rūtos ir Tomo darbais? Du — 6 ryšiai, trys — 18; o kai pavaldinių darbai vienas su kitu nesusiję, Graičiūnas pats leidžia jų laikyti daugiau.
Kodėl šis skaičius yra tavo, o ne Graičiūno reikalas
Skaičiuok ne žmones, o pokalbius, kuriuos turi laikyti galvoje. Du žmonės — šeši ryšiai. Keturi žmonės — keturiasdešimt keturi. Penki — jau šimtas. Vienas žmogus daugiau niekada nėra „tik vienas daugiau“.
Štai kodėl diena baigiasi, o tavo darbas nepajudėjęs. Ne todėl, kad esi lėtas ar netvarkingas. Todėl, kad prisiėmei daugiau ryšių, nei telpa vienoje galvoje — ir jokia savaitės planavimo sistema to nepakeis.
Klubai subyra ne todėl, kad žmonės blogi. Jie subyra todėl, kad kažkas kažko paklausė, o tu nespėjai atsakyti. Tas žmogus kitą kartą nebeklausė ir tyliai nustojo ateiti — o tu apie tai sužinojai po dviejų mėnesių. Likdamas savo aprėpties ribose tu ne mažiau valdai. Tu pagaliau valdai iš tikrųjų: kiekvienas, kuris pas tave ateina, gauna atsakymą.
Ir būtent tai vėliau atskirs gerą vadovą nuo blogo. Blogas laiko viską pas save ir vadina tai atsakomybe; jam atrodo, kad jei atiduos, praras kontrolę. Geras pastebi, kad jau nebespėja, ir padalija darbą, kol dar turi ką dalyti. Pastebėti save perkrautą yra įgūdis, ir jį galima išmokti šiandien.
Sąžininga išlyga, ir ji paties Graičiūno: jei tavo žmonių darbai vienas su kitu nesusiję — kiekvienas daro savo ir jiems nereikia derintis — jų gali būti daugiau. Tai patikros klausimas sau, o ne taisyklė, kurią kas nors ateis tikrinti.
| Tiesiogiai pas tave | Ryšių galvoje |
|---|---|
| 2 | 6 |
| 3 | 18 |
| 4 | 44 |
| 5 | 100 |
| 6 | 222 |
| 12 | 24 708 |
Nuo keturių žmonių iki penkių: darbo rankų — penktadaliu daugiau, sudėtingumo — daugiau nei dvigubai. Tai jo paties skaičiai: +20 % pajėgumo už +127 % sudėtingumo.
Ką jis teigia
Graičiūnas skaičiavo ne žmones, o ryšius: kiek jų tenka išlaikyti vadovui, kuriam tiesiogiai atsiskaito n žmonių. Atsakymas — R = n(2ⁿ⁻¹ + n − 1). Vienas pavaldinys — 1 ryšys. Trys — 18. Penki — 100. Aštuoni — 1080.
Skaičius sprogsta todėl, kad ryšiai yra trijų rūšių, ir tik pirmoji auga po vieną: pokalbis su kiekvienu atskirai, tai, ką vienas pavaldinys galvoja apie kitą, ir pokalbis su vienu, kai šalia sėdi kiti. Kiekvienas naujas žmogus prideda tiek kryžminių ir grupinių ryšių, kiek grupėje jau yra žmonių.
Paties Graičiūno išvada: kiekviename žemesniame lygyje tiesiogiai pavaldžių padalinių turėtų būti daugiausia penki, o veikiausiai tik keturi. Nuo keturių iki penkių, rašė jis, sudėtingumas išauga 127 %, o darbo pajėgumas — 20 %.
Ko formulė neįrodo. Ji skaičiuoja galimus ryšius, ne įvykusius, ir visus laiko vienodai brangiais; 1933 m. tekstas yra matematinė demonstracija, ne tyrimas su duomenimis. Išimtį padarė jis pats: kai pavaldinių darbai vienas su kitu nesusiję, žmonių gali būti daugiau. Patį principą 1946 m. užginčijo Herbertas Simonas — siaura valdymo apimtis ir trumpa sprendimo grandinė prieštarauja viena kitai, todėl nė viena nėra dėsnis. Todėl gslk skaičių rodo, bet juo nebara.
Kas jį sukūrė
Kodėl tai tavo reikalas
Praktinio žingsnio šiam veikalui dar neparašėme. Kai bus — jis bus toks pat konkretus kaip ir kitų.
Kodėl gslk jį pasirinko
Jis yra klubo vardo šaltinis ir vienintelis šio sąrašo autorius, dėstęs tame pačiame universitete, kuriame klubas gimė. Bet pasirinkimas nėra vien simbolinis: studentų klube beveik niekas nėra mokęsis vadybos, o pirmoji struktūros klaida beveik visada ta pati — prezidentui tiesiogiai atsiskaito dešimt žmonių, ir jis nesupranta, kodėl nespėja. Graičiūno aritmetika tą kainą padaro matomą dar prieš ją pajuntant, ir tai daro ne balu, o skaičiumi, kurį galima patikrinti pačiam.
Kur produkte veikia
- /admin/org — klubo org medis: kiekvienam mazgui rodomas tiesioginių pavaldinių skaičius, iš kurio ir skaičiuojama formulė.
- /pagrindai/graiciunas-praktika — ką su tuo skaičiumi daryti: skyriai, skyrių vadovai, vienas forumas vietoj dvylikos pokalbių ir užrašymas.
- Programos 2 modulis: „Organizacijos struktūra ir Graičiūno principai“.
- Kandidato reikalavimai (/admin/path): bazinė struktūra — Graičiūno org medis — yra vienas iš 6 kandidato kriterijų.
Šaltinis
Graicunas, V. A. (1933). „Relationship in Organization.“ Bulletin of the International Management Institute, Geneva, t. 7, 1933 m. kovas, p. 39–42. Perspausdinta: L. Gulick & L. Urwick (eds.), Papers on the Science of Administration (New York: Institute of Public Administration, Columbia University, 1937), p. 183–187.
Skaityti pirminį šaltinį ↗Pirminis šaltinis saugomas autorių teisių. Šiame puslapyje jis perpasakotas savais žodžiais ir nurodytas, o ne perspausdintas.
Šie darbai susiję su tuo, ką ką tik skaitei — ne atsitiktinai:
tas pats autorius
ta pati kompetencija: Aprėptis
ta pati kompetencija: Aprėptis
ta pati kompetencija: Aprėptis
Iš dešimties gslk kompetencijų sričių šis veikalas pagrindžia:
Tas pats darbas, parašytas nariui: ką su juo daryti klube.
Nuorodos į leidėjų ir bibliotekų puslapius. Nuorodų į neteisėtas kopijas čia nėra ir nebus.
- Visuotinė lietuvių enciklopedija apie V. A. Graičiūną
- A. G. Bedeian (1974) — angliška biografinė pastaba, Academy of Management Journal
- Suėmimas, teismas ir mirtis lageryje — išsamiausias viešas pasakojimas
Nuorodos atsidaro naujame lange.
