← Visi pagrindai
1984Mokymasis

Kolbo patyriminio mokymosi ciklas

Ciklas naudojamas kaip debrief struktūra uždarant projektą. Mokymosi stilių inventoriaus gslk nenaudoja — nei licencijos, nei įrodymų prasme jis netinka.

Esmė viena eilute

Patirtis → refleksija → apibendrinimas → naujas veiksmas. Klausimų karkasas po projekto, ne mokymosi stiliaus testas.

Koncepcinė schema
Keturi ciklo etapai kaip projekto aptarimo seka
Konkreti patirtisReflektyvus stebėjimasAbstraktuskonceptualizavimasAktyvuseksperimentavimasPROJEKTOAPTARIMASCiklas sukasi toliau: kiekvienas naujas veiksmas tampa kita konkrečia patirtimi.
gslk naudoja ciklą kaip klausimų karkasą, o ne kaip įrodytą mechanizmą, ir nenaudoja jokio mokymosi stilių inventoriaus — nei licencijos, nei įrodymų prasme jis netinka.
Tas pats, tavo klube
  1. Situacija

    Renginys baigėsi, atėjo trisdešimt žmonių vietoj šimto, ir komanda po dviejų dienų susirenka pusvalandžiui.

  2. Ką sako modelis

    Ratas duoda tam pusvalandžiui tvarką: pirma konkreti patirtis, tada reflektyvus stebėjimas, tada taisyklė, ir tik pabaigoje — ką darysite kitąkart.

  3. Ką darai

    Šiame pusvalandyje pirmas dešimt minučių neleisk siūlyti sprendimų — tegul kiekvienas pasako tik tai, ką matė.

Ką jis teigia

Kolbas teigia, kad mokymasis yra procesas, kuriame žinojimas kuriamas transformuojant patirtį, ir modeliuoja jį kaip keturių etapų ciklą: konkreti patirtis → reflektyvus stebėjimas → abstraktus konceptualizavimas → aktyvus eksperimentavimas, ir vėl iš naujo.

Čia būtina griežtai atskirti du dalykus, nes juos sumaišius modelis griūva. Pirma — mokymosi stilių inventorius. Jis yra ipsatyvinis (priverstinio rangavimo), todėl skalių rezultatai tarpusavyje priklausomi, faktorinė struktūra nestabili, o instrumentas gali pasakyti tik kuris stilius santykinai vyrauja, bet ne kiek stipriai. Coffield ir kolegų sisteminė apžvalga (2004) mokymosi stilių instrumentus, tarp jų LSI, įvertino kaip stokojančius patikimumo ir validumo.

Antra — ir tai svarbiausia — vadinamoji „derinimo“ hipotezė, kad mokymą reikia pritaikyti prie išmatuoto studento stiliaus, yra paneigta: Pashler, McDaniel, Rohrer ir Bjork (2008, Psychological Science in the Public Interest, 9(3), 105–119) nerado praktiškai jokių tinkamo dizaino tyrimų, kurie ją paremtų.

O pats ciklas kaip refleksijos struktūra yra atskiras klausimas, ir čia sąžininga pasakyti, kad įrodymų mažai abiem kryptimis: meta-analizės, tikrinančios ciklą kaip debrief karkasą, nepavyko rasti. Egzistuoja teorinė kritika modelio vidinei darnai (Bergsteiner, Avery & Neumann, 2010, Studies in Continuing Education, 32(1), 29–46). Tad ciklą naudojame kaip pedagoginį pastolį — ne kaip įrodytą mechanizmą.

Licencija: pats ciklas laisvai cituojamas ir aprašomas; KLSI ir jį pakeitęs KELP yra licencijuojami instrumentai (per Experience Based Learning Systems / Institute for Experiential Learning, o senesnės 3.x versijos — per Korn Ferry). gslk nenaudoja jokio stilių inventoriaus ir studento jokiu stiliumi nežymi.

Kas jį sukūrė

DK1984
Iliustruotas ženklas, ne portretas.
David A. Kolb
1984

David A. Kolb — tuo metu MIT Sloan vadybos mokykloje, vėliau Case Western Reserve universitete. Patyriminio mokymosi teoriją jis pristatė kaip Dewey, Lewino ir Piaget darbų sintezę knygoje „Experiential Learning: Experience as the Source of Learning and Development“ (1984). Lygiagrečiai jis kūrė Learning Style Inventory, kurio versijos keitėsi nuo 1971 m. iki 4.0 (2011), o dabar jį pakeitė Kolb Experiential Learning Profile.

Kodėl tai tavo reikalas

Praktinio žingsnio šiam veikalui dar neparašėme. Kai bus — jis bus toks pat konkretus kaip ir kitų.

Kodėl gslk jį pasirinko

Ką tai reiškia gslk

Projektas be aptarimo lieka nutikimu, o ne patirtimi. gslk projektų modulyje uždarymas turi konkrečią klausimų seką būtent todėl, kad refleksija neliktų geros valios reikalu. Ciklas tam tinka, nes jis yra pigus: keturi žingsniai, jokių formų, jokio balo — tai lęšis, o ne instrumentas.

Kur produkte veikia

  • Projekto uždarymo debrief klausimų struktūra (/admin/projects): patirtis → refleksija → apibendrinimas → naujas veiksmas.
  • Trenerio lęšis, ne studento forma: ciklas gyvena klausimų sekoje, o ne anketoje. Vartotojas jo pavadinimo net nemato.
  • Automatinis debrief variklis DAR NEĮJUNGTAS — trenerio klausimų kol kas nėra nė vieno.

Šaltinis

Bibliografinis aprašas

Kolb, D. A. (1984). Experiential Learning: Experience as the Source of Learning and Development. Englewood Cliffs, NJ: Prentice-Hall. (2nd ed., 2015, Pearson Education.)

Skaityti pirminį šaltinį
Teisės ir licencija
Saugoma autorių teisių

Pirminis šaltinis saugomas autorių teisių. Šiame puslapyje jis perpasakotas savais žodžiais ir nurodytas, o ne perspausdintas.

Viena mintis