Open Badges — nešiojami įgūdžių ženklai

Standartas teigia, kad ženklas yra duomenų objektas, o ne paveikslėlis: JSON, kuriame nurodytas išdavėjas, gavėjas, pasiekimas su kriterijais ir įrodymu bei patikrinimo būdas; metaduomenys gali būti „įkepti“ į PNG ar SVG failą, kad keliautų kartu su vaizdu.

Čia reikia tikslumo, nes antriniuose šaltiniuose tai dažnai pasakoma neteisingai. Open Badges 2.0 turėjo du patikrinimo tipus, ir tik vienas iš jų buvo kriptografinis: dažniau naudotas „hosted“ variantas jokio parašo neturėjo — patikrinimas reiškė tiesiog HTTPS adreso atidarymą, tad pasitikėjimas rėmėsi DNS, TLS ir tuo, kad išdavėjas laiko tą nuorodą gyvą. „Signed“ variantas naudojo JWS parašą, bet buvo mažuma. Todėl teiginys „Open Badges visada buvo kriptografiškai patikrinami“ yra netiesa.

Open Badges 3.0 tai pakeitė: ženklas tapo W3C Verifiable Credential su bent vienu kriptografiniu įrodymu, suderinamu su Verifiable Credentials duomenų modeliu. Specifikacija apibrėžia JWT/JOSE ir Linked Data parašų formatus. Blokų grandinės tam nereikia.

Ką parašas įrodo ir ko ne. Jis patvirtina, kad ženklą išdavė būtent tas išdavėjas ir kad turinys nepakeistas. Jis NEĮRODO, kad pasiekimas buvo įvertintas teisingai — tai lieka išdavėjo reputacijos klausimas, ir gslk atveju tai reiškia, kad vertė ateina iš kolegos patvirtinimo su projekto įrodymu, o ne iš paties ženklo. Atskirai verta pasakyti: tyrimai apie tai, ar ženklai iš tikrųjų didina motyvaciją ar įsidarbinimą, yra atskira, mažesnės apimties ir prieštaringa literatūra — standarto techninis brandumas tų teiginių nepatvirtina.

Licencija: specifikacija atvira ir nemokamai įgyvendinama; ženklus išduoti ir priimti galima niekur nestojant. Mokama tik oficiali 1EdTech atitikties sertifikacija, kuri reikalauja narystės — todėl „1EdTech sertifikuotas“ galima vadintis tik ją turint.