1987Lyderystė

Kouzes ir Posner: penkios praktikos

Penkios praktikos — rodyti kelią, įkvėpti bendrą viziją, mesti iššūkį procesui, įgalinti kitus, padrąsinti — aprašo, ką lyderiai daro, kai dirba geriausiai. gslk naudoja tik penkis pavadinimus kaip trenerio klausimų karkasą.

James M. Kouzes & Barry Z. Posner3 min skaitymo

Esmė viena eilute

Lyderystė aprašyta kaip elgesys, o ne kaip savybė — todėl DI treneris gali paklausti, o ne pasakyti.

Koncepcinė schema

Penkios praktikos, 30 LPI punktų ir vienas ginčas dėl struktūros

gslk naudoja tik penkis pavadinimus kaip trenerio klausimų formą. Punktai, skalė ir balas lieka licencijuotame instrumente — o ar praktikų iš tikrųjų penkios, yra atviras klausimas.

Tas pats, tavo klube

Situacija
Valdyba antrus metus iš eilės daro tą patį renginį ta pačia tvarka, o savanoriai ateina vis rečiau.
Ką sako modelis
Iš penkių praktikų dvi akivaizdžiai tuščios: niekas nemetė iššūkio procesui ir niekas nieko nepadrąsino — padėkos po renginio nebuvo.
Ką darai
Po artimiausio renginio parašyk padėką trims savanoriams, kiekvieną pavadindamas vardu ir įvardydamas, ką konkrečiai jis padarė.

Ką jis teigia

Autoriai teigia, kad lyderystė nėra nei bruožas, nei pareigybės privilegija, o išmokstamas ir stebimas elgesys, prieinamas „paprastiems žmonėms“. Penkios praktikos: rodyti kelią (Model the Way), įkvėpti bendrą viziją (Inspire a Shared Vision), mesti iššūkį procesui (Challenge the Process), įgalinti kitus veikti (Enable Others to Act) ir padrąsinti (Encourage the Heart). Kiekviena praktika operacionalizuota šešiais konkrečiais elgesiais — iš viso 30 punktų instrumente LPI.

Sąžiningai apie įrodymus, ir čia reikia būti atviriems. Modelis išvestas iš savęs atrinktų sėkmės pasakojimų: žmonės aprašė savo pačių geriausią patirtį. Toks metodas parodo, kuo vadovai AIŠKINA savo sėkmę, bet neatskiria lyderystės nuo atrankos šališkumo, žvilgsnio atgal ar išgyvenusiųjų efekto — nebuvo nei kontrolinės grupės, nei nesėkmės atvejų.

Instrumento patikimumas geras (Cronbach α > .75), bet stipriausias nepriklausomas priekaištas kertasi būtent su „penketu“: Carless (2001, Journal of Occupational and Organizational Psychology, 74(2), 233–239), atlikusi konfirmacinę faktorinę analizę su 1 400 pavaldinių, padarė išvadą, kad LPI matuoja vieną aukštesnės eilės transformacinės lyderystės faktorių, o ne penkias atskiras praktikas. Jei taip, „penkios“ yra pedagoginis patogumas, ne išmatuota struktūra. Pagrindinę validumo apžvalgą (Posner, 2016, Administrative Sciences, 6(4), 17) parašė vienas iš paties instrumento autorių, ir tai skaitant reikia turėti galvoje. Būtent LPI ar penkių praktikų meta-analizės mes neradome.

Licencija — griežčiausia visame šiame sąraše. „The Leadership Challenge®“, „The Five Practices of Exemplary Leadership®“ ir „LPI®“ yra registruoti John Wiley & Sons prekės ženklai; LPI naudojimas tyrimuose reikalauja mokamos licencijos, punktų perrašyti negalima, o instrumento PDF viešai skelbti draudžiama. Todėl gslk naudoja tik penkių praktikų PAVADINIMUS kaip trenerio klausimų formą — jokių LPI punktų, jokios jo skalės, jokio balo.

Kas jį sukūrė

Iliustruotas ženklas, ne portretas.

James M. Kouzes & Barry Z. Posner

1987

James M. Kouzes ir Barry Z. Posner (Santa Clara universiteto Leavey verslo mokykla) tyrimą pradėjo 1983 m. Jų metodas — „Personal-Best Leadership Experience“ apklausa: 38 atviri klausimai, prašantys respondento papasakoti apie situaciją, kurioje jis vadovavo geriausiai. Pradinį rinkinį sudarė daugiau nei 550 ilgųjų anketų (kiekviena pildoma 1–2 val.), apie 80 trumpųjų ir 42 gilieji interviu; iš teminės tų pasakojimų analizės ir susidėliojo penki elgesio klasteriai. Pirmoji knyga — „The Leadership Challenge“ (Jossey-Bass, 1987), sulaukusi septynių leidimų.

Kodėl tai tavo reikalas

Praktinio žingsnio šiam veikalui dar neparašėme. Kai bus — jis bus toks pat konkretus kaip ir kitų.

Kodėl gslk jį pasirinko

Ką tai reiškia gslk

Tai atsakymas į konkretų dizaino klausimą: kodėl gslk treneris klausia, o ne atsako. Savybės apie save nepapasakosi tikrinamai — bet elgesį galima. Kai lyderystė aprašyta kaip penki darymai, kiekvienas jų virsta klausimu, į kurį atsakymas yra faktas iš studento projekto, o ne savęs vertinimas. Būtent tokie atsakymai gslk architektūroje tampa įrodymu — augmentacija, ne automatizacija.

Kur produkte veikia

Pratyba „Sprendimas be tavęs“ šio puslapio apačioje — ketvirtoji praktika (kitų įgalinimas veikti) paversta vienu užrašytu sakiniu: kas, kokiu klausimu ir iki kokios sumos nuo šiandien sprendžia be tavęs.
Likusios keturios praktikos yra DI trenerio klausimų karkasas, o programa tokių klausimų dar neįrašė nė vieno.
Trenerio juosta /admin ekrane veikia, ir sluoksnis, kuriuo programa gali įdėti treneriui savo klausimus, sukurtas — tuščias, bet sukurtas.
Trenerio principas apskritai: DI kelia klausimus ir siūlo juodraščius, o žmogus tvirtina — ir visada matoma, kad tai DI.
Programos 1 modulis: „Savęs pažinimas ir lyderio tapatybė“.